Ligi Dangaus

Kas po to?

Gerbėja Vištelė manęs klausia labai mįslingo klausimo, į kurį atsakydama tikriausiai turėčiau kalbėt apie NSO. Deja, nekalbėsiu. Taigi, kas po to? Šypsenos. Ant sniego, veiduos… Visur. Daug šypsenų ir vertingų atradimų. Ne tik po to, bet tiesiog dabar.

Pagaliau. Pagaliau sulaukiau išsamios Vilniaus knygų mugės programos. Žinau, kad ji dar tik už poros savaitėlių, bet negaliu nepakrykštauti jau dabar, nes šiemet tiesiog degu nekantrumu:) Nuo pat studijų pradžios nepraleidau nė vienos ir panašu, jog tai tampa malonia tradicija. Dėl darbų ne visuomet pavyksta apsilankyti galybėje renginių ir pamatyti visų rašytojų, kuriuos norėčiau, tačiau vis tiek galiu patikinti, kad man ten patinka. Labai.

Miško takeliu nupėdinu parodų rūmų link. Nusiperku bilietą. Viduje pasikabinu paltą, pažiūriu į tą didžiulį veidrodį ir… Prasideda mano susipažinimų laikas.

Keli apžvalginiai ratai aplink knygų stendus, ilgesnis stabtelėjimas prie „Baltų lankų“ (nuolat tikrinu ar bus kokia nors nauja Haruki Murakami knyga ir galbūt perleista Albert Camus kūryba). Dar keli ratai, žvilgsniai į renginių programą, gilus kvėptelėjimas. Kvepia šviežiu išmintimi užpildytu popieriumi.

Užlipu laiptais. Sigitas Parulskis jau manęs laukia. Ironizuoju. Bet jis tikrai ten būna! Šiemet irgi bus. Norėčiau užduoti jam klausimą, tik penktadienį niekaip neišeina apsilankyti:(

Užtat kitomis mugės dienomis tikiuosi užsukti. Algimanto Čekuolio šypsojimosi pamokos, metų knyga (matyt, reikės bėgiot pirmyn atgal!), Rolando Kazlo spektaklis, Lietuvos radijas, vaikų kampas, Leonido Donskio arba Arvydo Šliogerio filosofijos ir dar daug kitų gardėsių. Minčiai.

Būsit jūs?

Šaltiniai: nuotrauka - www.freedigitalphotos.net

„Klausi, ką aš pasiekiau. Susidraugavau pats su savimi.“ - Seneka

Citatą pasiūlė komentatorius Rolandas

Po ilgos pertraukos „Virtualiosios apžvalgos aikštelės“ grįžta! Jau nujaučiu koks įniršis turėjo apimti jas skaitančius ir niekaip nebesulaukiančius. Šį kartą siūlau trumpą mano tinklaraščio sausio mėnesio apžvalgėlę bei truputėlį, kone lašelį, aplinkinės tinklaraštijos. Kitą kartą jos bus daugiau. Tikiuos:)

Savaitės komentatoriaus (-ių) citata (-os):

„…esu džiugus, kad esu sveikas žmogus, turiu funkcionuojantį kūną ir galiu tobulėti nors po truputį.“ - Aurimas

„…kai kuriems rimtumas labai prie veido netinka.“ - Zita

„Kaukė, kurią nešiojame ir yra tikrasis mūsų veidas.“ - Valentinas

„Dabar Tavo šlovės metas, geriausi Tavo metai. Turbūt naiviai tikiesi, kad už mėnesio, pavasarį bus geriau… Nieko panašaus. Šiandien buvo pati geriausia Tavo diena. Visiems.“ - Fredis*

„Ir visai nejuokingi tie vaikiški suaugėliai. Svarbu tik kvailioti nuoširdžiai, kaip vaikui, natūraliai. Ir nesidairyti aplink ką kiti pasakys.“ - Rolandas

„Moterys kartais sutinka solidžiai atrodančius kostiumuotus vyrus ir net nežino, kad jie kartais svajonėse nori būti anoms mažais neklusniais berniukais…:)“ - kreivarankis

„…lietuviai turi teisę daugintis, o kas svarbiausia, mums tai yra ekonominė būtinybė.“ - romas

Labiausiai komentuotas įrašas: Žengiu į 2010-uosius

Atradimai: Kartais netinkamai pavadinimui parinktas žodis gali paskatinti diskutuoti apie jį, o ne siūloma tema;))

„99,9 žemėje gyvenusių gyvybės rūšių, jau išnyko. Suapvalinus - išnyko jau 100%:)“ - Valentinas. Oho!

„Šernų populiacija Lietuvoje yra tik apie 30 000. Ir tai girdime, kad jie niokoja derlių.“ - romas.

„Net neįsivaizduojate kokios puikios aplink Vilnių slidinėjimo trasos.“ - Fredis*

Problemos: Valentino varvantys namai, Vilniaus mero Viliaus Navicko vingrybės su kryželiais, Dalios Grybauskaitės politikos aspektai, sugebėjimas išlikti truputį vaiku net ir įsispraudus į suaugėliškus drabužius, skandalingasis Šarūno Saukos paveikslas prezidentūroje, neseniai vaikučių susilaukusios mamos ir pinigai, žmonių populiacija, nusiaubtas Haitis, begalinis jaunuolio smalsumas bei savikritiškumas - galimas merginų trūkumo padarinys ir kita kas dar nepaminėta.

Šventės, konkursai: sausio 1-ąją įžengėm į 2010-uosius, sausio 19-ąją šventėm mano tinklaraščio vienerių metų gimtadienį.

Komentatoriaus Taško ir kitų komentatorių „Sąvartyno BUM prieglobstis“: Hiroshima 45, Chernobyl 86, Windows 95, Elephant Clown, tortas su žvakute, tortinis vyras bando nuspirti tortinę moteriškę, rožinis tortas, tortas su moteriške, Profesorius G.Mažeikis: „Nėra nedramatiškos, neskausmingos laisvės“, Geriausia apsauga nuo netinkamo turinio? [N-14 video], piešinuke vaizduojamas automobilis medyje, 100 metų jubiliejaus torčiukas, trumpas reporterio apibrėžimas, R.Bogdanas. Ko liūdi V.Ševaldinas, arba atsisveikinimas su SSRS, Kaukių variantai

Tinklaraštija: Mane, saldumynų mėgėją, šitas gardumėlis baisiausiai gundo!

Ei, ar niekada nepagalvojai apie… Lėktuvų skrydžių stebėjimą nė neiškėlęs kojos iš namų?!

„Ar egzistuoja gyvenimas iki mirties?“ - juokingas klausimas. Bet ar visuomet?

>>> Nuotrauka iš Grumlino palėpės <<<

Oficialiai pristatau naująjį el. paštą - ligi.dangaus@gmail.com Ne visai vardinis (kaip tarkim būtų - ligi@dangaus.lt), užtat specialiai tinklaraščiui:)

Foną užsidėjau su debesimis, taigi… bus!

Nuo šiol būtent čia man siųskit pranešimus spaudai, pagiriamuosius žodžius, pasiūlymus pervesti į mano sąskaitą litų arba eurų, nemokamus kvietimus į renginius ir panašiai.

Laukiu nekantrauju. Ech, tokia smulkmė, bet vis tiek!!

Ligita, kam tau tas tinklaraštis? Jeigu galima, prašau, pateik abi versijas (trumpą ir ilgą);)

Ilgai delsiau atsakyti į šį klausimą. Tikriausiai dėl to, kad nelabai mėgstu kalbėti apie savo tikslus ir planus (nors gal ir esu atsiskleidusi, ypač tada, kai kviečiau dalyvauti konkursuose tikėdamasi išlaisvinti vaizduotę, įskelti šypseną veiduos, tram pam pam):) Trumpoji versija – pažinimas ir fantazija, žmonės ir šviesios spalvos.

Ilgoji – tinklaraščio šūkyje: „Slaptai… Stebėti pasaulį ir atrast“.

Be to, tinklaraštis man viena iš laisvalaikio praleidimo formų.

(Ech, kokia aš mįslinga – pagaliau pasiryžau atsakyti ir vis tiek nieko konkretaus neparašiau.)

P.S. Braukiam viską, jeigu ne mano tinklaraštį turėjai omenyje, nes įdomiai klausi: „tas tinklaraštis“. Taip ir norisi suabejoti - kuris?;)

Apsimuturiavusi nuo galvos iki kojų šį šeštadienį nukulniavau į Lietuvos nacionalinę filharmoniją. Tik pamanykit - Ligita filharmonijoje! Kas nutiko? Sakykim taip - tęsiu pažintį su įvairia muzika.

Kauno miesto simfoninis orkestras, vadovaujamas Modesto Pitrėno, atliko tokius muzikinius kūrinius: Maurice Ravel - „Mano motutė žąsis“, penkias pjeses orkestrui iš baleto muzikos, koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 1, G-dur, Claude Debussy – „Nocturnes-Fetes“, „Fauno popietė“, simfoninį preliudą pagal S. Mallarmé, Leonard Bernstein – „Kaukės“ iš Simfonijos Nr. 2 fortepijonui ir orkestrui „Nerimo amžius“, operos „Kandida“ uvertiūrą.

Labiausiai man patiko… „Kaukės“, „Kaukės“, „Kaukės“. Patys paklausykit originalaus atlikimo:

Žaismingos energijos pliūpsniai užliedavo salę vos pianistė Guoda Gedvilaitė palytėdavo fortepijono klavišus. Tarytum išdykėlis berniūkštis krėstų pokštus savo draugams. „Aš čia!“ - kyšteli veidas iš už tvoros. „O dabar aš jau čia!“ - pasigirsta medyje. „Galiu būti ir čia!!“ - šį sykį jau smaluotais skruostais pasirodo padauža. Ekspresyvus šėlsmas.

Be abejo, tai mano susikurta istorija. Mano fantazija geltonai žydromis užuolaidomis, nes iš tiesų epizodas „Kaukės“ vaizduoja vakarėlį merginos bute, kur šokama, linksminamasi.

Žydra ir tviskanti prabanga - būtent taip atrodė solistė atlikdama Maurice Ravel koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 1, G-du. Vakaro vedėja patikino, jog Guoda, kuri dažnai savo meistriškumą rodo su klasikine muzika supažindindama tokį jaunimą kaip aš (na, žinot - „žalią“!), šį kartą labai norėjo atiduoti pagarbą žymiajam prancūzų kompozitoriui. Ovacijos po to dar ilgai netilo.

Renginio reziumė? Užmerktomis akimis - įsijausti. Kostiumais - šventiškai jaustis. Klausytis istorijų. Istorijas seka ši muzika. Įdomu.

Thomo Keneally knygoje „Šindlerio sąrašas“ rašoma: „Pražūtingas žmogaus polinkis į blogį yra kasdienė rašytojų duona, istorikus apėmusi epidemija, gimtoji nuodėmė“.

O aš manau, kad vyrauja tam tikras stumdymasis.

Žmogaus polinkis į gėrį kažkam juk gali būti blogis ar netiesa? Todėl, kaip sako Romas, ir neįmanomas idealus pasaulis, kurio taip siekia humanitarai. Esą niekas iš tiesų to idealaus pasaulio nė nenori. Tikiu, nori. Tiesiog, kai tenka kažką paaukoti dėl kito, dažnai savęs paklausi – ar verta? Kokia iš to nauda? Arba tu atkakliai sieksi ko nors, tavo manymu, teigiamo, bet kitam taip neatrodys ir jis su dar didesniu atkaklumu priešinsis. Ir šiaip - dinamiškas pasaulis mėgsta tave išbandyti.

Prisimenu savo buvusio darbdavio žodžius: „Aš dažnai tyčia išsiskyriu su žmonėmis, kai pajuntu, jog jie man tampa vis svarbesni, nes bijau, kad jie patys pirmi nuo manęs pabėgs ir skaudės.“ Suprask, skaudinti, jog tavęs neskaudintų. Bet visai tai daroma tyčia. TY-ČIA. Kiek kartų mes tyčia užgniaužėm dorus ketinimus arba jų neatpažinome?

Spaudžia galvą. Reikia man mažiau mąstyt.

Ką tik pažiūrėjau pro langą. Aplink šiukšlių konteinerius laksto du vilkiniai šunys. Tolumoje kyla fabriko dūmai. Jaučiu – spūstelėjo šaltukas.

Mano tinklaraščiui jau vieneri. Paskutines savaites taip laukiau šios dienos, taip laukiau. Tik šast! - vakaras atėjo, o dar neapsiskelbiau. Tai velnias. Tikiuosi, laikrodis neišmuš dvyliktos nakties ir spėsiu parašyti bent mažą dalį to, ko noriu. Mažą? Aha. Mintimis nusikeliu į praėjusius metus. Sėdim su broliu patogiai įsitaisę. Ne visai patogiai, nes aš muistausi ir nerimstu. Tuoj dienos šviesą išvys mano tinklaraštis! Tos, kuri žiauriai savikritiška. Tos, kuri dar kadaise žadėjo, kad į viešumą nelįs, kol neišmoks rašyti kaip žmogus:) Blyn, įlindau. Ir nebeišlendu. Skyrelis vienas. Skyrelis kitas. Rubrika. Pertvarkymai. Įvykiai, žmonės, pagaliau sulygiuotos kraštinės. Oranžinis mergikės oranžiniais plaukais gyvenimas.

Į tą gyvenimą be google’o daugiausiai lankytojų (šiuo metu fiksuoju metų duomenis ir jie yra tokie – 32494 unikalūs lankytojai, kurie atvertė 268079 puslapius) pakvietė:

1. Pipedija

2. Artūras Račas

3. Naujapilis

Komentatorių komandai (Valentinas, WU, Maras, Fredis*, Zita, Taškas, Aurimas, Rolandas, kreivarankis, Musė, Kamanė, Artūras Račas, bang, romas, Šrekis, TipasK, R.Medinis, A.G., Auksinis Kardas, Benedikta Vaivadaitė, Virgis, nerijus, Ričardas, Saulius, Tomas, Indrė, Honey, Miglė, Liutauras, Evaldas, tikras lietuvis ir kiti, labai gražūs ir mieli) esu dėkinga už 13 236 komentarus.

Pati sau – už 302 įrašus (šis bus 303-as)

Apvaizdai, aukščiau minėtajam trejetui (tikrai ne tik jam, bet visų juk nesuminėsiu!) ir griausmams – už 128 lankytojus per dieną (vidutiniškai nuo gruodžio 19-os iki sausio 18-os) bei už 100 prenumeratorių. Blyn, dar ne šimtas (?!!), bet man šimtas!

Metų citata išrinkau šią: „Valstybė turi būti dėkinga man, kad aš čia ateityje dar planuoju gyventi.“ – WU, nes ji į mano tinklaraštį sukvietė smalsių žmonių grupelę ir šiaip alsuoja didingumu.

Metų reklamos agentas – Valentinas, trumpiau žinomas kaip VVV.

Metų pokštininkas – komentatorius Taškas, nes pirmi jo komentarai buvo apie Hirosimą ir aš drįsau pamanyti, kad jis yra užtaisytas „spam’as“.

Metų gyvūnas – Valentino katinas Aurelijus, nes šeimininko tikslas, kad visi šlovintų jo augintinį, bombastiškai išsipildė.

Metų įvykis – gudragalvis Maras apsigynė disertaciją ir gavo daktaro laipsnį. Minėčiau ir kitus įvykius, bet susilaikysiu, nes dar gausiu į galvą.

Metų konkursas – tebūnie „Mano katinas gražiausias“. Iki šiol retkarčiais į savo pašto dėžutę vis dar gaunu vieną kitą katinėlio pozavimą:))

Metų įrašas – sunku išsirinkti. Siaubingai sunku. Eikit… Kitą dieną parašysiu, kai norėsiu filosofuot apie konkursus!

Metų išnykimas – užrakintas skyrelis „Atjaunėjęs narcizas, arba komentatoriai Fredis* ir Musė kviečia draugauti (Artūrai, šypt;))“

Metų begalvė – Ligita, nes štai sėdi ir galvoja kaip viską sutalpint, bet netelpa!!!

Liko keliolika minučių iki vidurnakčio. Aaaa!

Liko kelios minutės. Gimtadienis baigėsi, o kada aš atkuntu:))

Kodėl užėjusi į mano puslapį search vietoje rašai Evaldas kvailys? O po valandėlės googlėje vėl rašai Evaldas Vigelis kvailys. Ko ieškai, Ligita? Maniau, kad tu nuoširdi, bet įsitikinau, kad mėgsti veidmainiauti. Jei ne tavo IP… Tiek to. Linkiu tau visa ko geriausio.

Labas, Evaldai. Panašu, kad į šį klausimą turiu skubiai atsakyti, nes noriu išsklaidyti abejones. Galiu patikinti, jog nė karto tokių žodžių junginių nei tavo puslapio „search“ vietoje, nei „google“ paieškos laukelyje nerašiau.

Be to, naudoju Bitės internetą. Kaip žinia, tokiu atveju IP adresai gali sutapti.

Dėl kvailio ar kvailių. Pats žinai koks esi ir niekas negali tavęs priversti pasijusti kitokiu.

Va, tau, Ligita, filologinis klausimas. Pas Račą komentatorius nagrinėja niuansus tarp teisybės ir tiesos. Tam jis pasitelkia rusų kalbą. Jei kalbi rusiškai, „istina“ iš rusų kalbos gali būti verčiama, kaip teisybė (tiesa) ir tikrovė. Bet teisybė (tiesa) - tai ne asmeninė šiuo atveju, bet objektyvi (kaip tikrovė). Rusiškas žodis „pravda“, reiškia tiesą, kuri yra subjektyvi. Štai man ir pasakyk, ar lietuvių kalboje yra panašūs prasminiai skirtumai tarp teisybės ir tiesos?

Tik perskaičiusi tavo klausimą, pagalvojau, kad lietuvių kalboje žodžiai „tiesa“ ir „teisybė“ turėtų būti sinonimai. Bet pasitikslinkim.

Viename „Lietuvių kalbos žodyno“ tome (iš viso jį sudaro 20 tomų. Teko ir gyvus ne per seniausiai savo fakultete čiupinėt! Hm, vien jau vienas kiek sveria…) trumpai „tiesa“ apibrėžiama taip: „kas atitinka tikrovę, teisybę. Tiesa yra atitikimas tarp dalyko ir sąmonės“, o „teisybė“ - taip: „kas atitinka tikrovę“. Kitos šių žodžių reikšmės: „tiesa“  -  „2. įstatymų duodama, leidžiama galimybė ką daryti, teisė“, „3. nuostatų ir papročių visuma, įstatymas, paprotys“, „4. teismas“, „5. teismo procesas, byla, teisminis nagrinėjimas“, „6. teisės mokslas, teisėtvarka“, „7. dėsnis, taisyklė“, „8. kryptis, linkmė“, „9. teisėjas“; „teisybė“ -  „2. teisingumas“, „3. tikrai, iš tikrųjų“, „4. tiesa, teisumas“, „5. tikėjimo nurodymas, įsakymas, taisyklė“, „6. tikėjimo nurodymų vykdymas, nenuodėmingas, dievobaimingas gyvenimas, šventumas“, „7. kieno nors teikiama galimybė ką daryti, teisė“.

Beje, kai internetiniame sinonimų žodyne į paieškos laukelį įvedžiau „tiesa“, teatrado… „teisybė“. Taigi, panašu, kad šie žodžiai nusako tą patį, tik dažniau vartojamas žodis „tiesa“, nes tai pagrindinė forma. Be to, kaip galima matyti iš aukščiau pateiktų pavyzdžių, reikšmių atspalviai šiek tiek skiriasi.